parūpintojas

parū́pintojas (-is N, KI221), -a smob. (1) 1. LL71,77 kas parūpina, patiekia: Sviesto ir kiaušių parūpintojus ieško LC1883,20. 2. Sut globėjas: Tasai, kuris yra sūdžia našlių ir palikuonių našlaičių tėvu ir parū́pintoju DP335. Atsiduok Dievui savamui, parūpintojui tikramui brš. 3. sudarytojas, parengėjas: Ant kiekvienos kningelės matyt kitokį parašą parūpintojo TS1900,2–3. Parūpintojams, spaudintojams ir platintojams privalu žinoti, kas labiaus pritinka TS1899,3. Sekamųjų atspausdinimų parūpintojai visi naudojosi tais mano sutaisytais raštais Vaižg. \ rūpintojas; aprūpintojas; parūpintojas